Your browser (Internet Explorer 7 or lower) is out of date. It has known security flaws and may not display all features of this and other websites. Learn how to update your browser.

X

Navigate / search

Comments

Ignas
Reply

Toks mąstymas suponuoja, jog yra kažkoks aukštesnis gėris, siekiamybė, “tikro” gyvenimo standartas, kurio turime laikytis, siekti ir juo sekti. Yra teigiama, jog, tarkim, keliauti yra besąlygiškai geriau nei nekeliauti, skaityti ar klausytis muzikos yra geriau nei, tarkim, tingėti ant sofkutės. Nenoriu su tokiu požiūriu sutikti. Gyvenimą mes pripildome dalykų, kurie teikia mums malonumą, ar bent jau siekiame to, ir kartais turime pripažinti, jog kokia nors romantinė komedija yra geriau nei baisiai dvasingas Kanto veikalas. Apskritai esame linkę užimti save veiklos “fast-food’u” užuot ruošę grandiozinį patiekalą, bet ar tai visada blogai?

Internetai mus užverčia informacija apie lyderius, įkvėpėjus, siekėjus, darytojus ir t.t. Tie žmonės kuria naujas kompanijas, per savaitę padidina apyvartas nuo 0 iki melejardo, konferencijos, įkvepiančios kalbos ir visa kita. Jei nevystai super idėjų, nekuri startuolių, nekauliji pinigų savo klejonėms iš kitų esi laikomas neįdomiu nevykėliu. Aš gi manau, jog nėra taip jau blogai stovėti šalia viso to, iš tolo stebėti tą veiksmo ir spalvų chaosą, sau pasiimant tik reikiamo dydžio dalelę. Taip jau gaunasi, jog svajoti galime apie daugiau dalykų nei galime padaryti, ir tenka nemažos dalies tų svajų einant laikui atsisakyti. Supratus, jog realus gyvenimas bus tik šešėlis įsivaizduoto mokyklos suole, tai priėmus ir susitaikius su tuo, manau, ateina tikroji branda ir ramybė. Be suited, man, fuck it, let’s go bowlin’.

Leave a comment

name

email (not published)

website