Your browser (Internet Explorer 7 or lower) is out of date. It has known security flaws and may not display all features of this and other websites. Learn how to update your browser.

X

Navigate / search

Kelionė į Kalymnos

Ilgokai nerašiau, o gi todėl, kad nusitrenkiau į tokį kaimą, kur ne tik interneto nėra, bet ir mobilus ryšys vos traukia. Labai rekomenduoju persidirbusiems. Iš karto atsijungsite ir suprasite, kad nieko neatsitiks jei dešimt kartų per dieną nepatikrinsite pašto arba dvidešimt kartų neprisijungsite prie feisbuko. Emporios kaimas yra nuostabioje Kalymnos saloje, į kurią galima patekti iš Ryanair skyrdžiais pagerbto Kos’o. Taip mes ir atsibeldėme. Apie skrydžio ypatumus šiomis neva pigiomis avia linijomis jau esu rašiusi. Šį kartą buvome gudresni – nepagailėjome papildomų penkiasdešimt litų ir užsikalėme vietas lėktuve. Kai prie vartų dar neprasidėjus keleivių įsodinimo procedūrai nusidriekė ilga poilsiautojų eilė, pasijutau kaip tikra VIP’ė moters balsui pakvietus pirmumo tese įkelti koją į lėktuvą. Keista, bet tokių VIP’ų,nusprendusių išvengti stumdymosi dėl vietos sau ir bagažui, buvo vos dešimt. Liukusieji nulydėjo mus grumpy cat mimikomis.

Emporeios kaimas, Kalymnos
Emporeios kaimas, Kalymnos

Norėčiau šiek tiek išsiplėsti apie keliavimo po Graikiją ypatumus. Iš anksto nieko nesuplanuosite, nes internete tikrai nerasite keltų ar autobusų grafikų (bent jau anglų kalba). Todėl visada klausikite rezervuodami viešbučio kambarį ir nusiteikite improvizacijoms. Aš klausiau ir buvau rami, nes žinojau, kad maždaug kas valandą iš Kos’o į Kalymnos plaukia laivas. Buvau tikra, kad jis plaukia būtent iš Kos’o miesto uosto, tad didžiai nustebau kai storas bilietų pardavėjas su Brėžniavo antakiais pareiškė: „no boat today. It left at eleven“ – laikrodis rodė be penkių vienuoliką. Diedas turbūt norėjo kad apsiverkčiau, nes bandė atrodyti grėsmingas, vis kartodamas, kad per dieną plaukia tik vienas katamaranas, bet jau kas kas, tikrai ne storas graikas su cigarete mane galėtų pravirkdyti. Neatstojau, kol neišgavau įslaptintos info jog laivai į Kalymnos reguliariai plaukia iš kito, Mastichari uosto. Vėl šokom į autobusą ir važiavome atgal. Pataikėme pas tą patį vairuotoją. Iš jo darbo vietos apipavidalinimo aiškiai matėsi, kad jis labai atisdavęs Dievo ir Olimpiakos fanas. Graikijoje autobusų vairuotojai nemultitaskina – visada dirba dviese. Vairuotojas vairuoja, kotrolierius – pardavinėja bilietus ir padeda keleiviams susidėti bagažą. Vairuotojas visą kelią kalbėjo – telefonu, su kontrolieriumi, su keleiviais, su kito, prasilenkiančio autobuso vairuotoju. Netikėtai sustojo prie pakelės turgelio, kontrolierius iššoko ir pastuksenęs išsirinko arbūzą, įsimetė kelis apelsinus. Pagalvojau, įdomu kas būtų jei Lietuvoje autobuso vairuotojas sustotų viduryje maršruto tarkim, nusipirkti obuolių? Turbūt kiltų masinis erzelynas, nes juk visi skuba. O graikai neskuba. Keleiviai palaukė kelias minutes be menkiausio nepasitenkinimo.

Uostas, laivas, jūra, vėjas ir nuostabus Pothia miestas pasitiko margaspalviais namukais ir didžiule Graikijos vėliava. Emporios kaimas, kuriame nusprendėme apsistoti, yra kitame salos gale, už 25 km. Taksistai vieningai reikalavo tiek pat eurų. Kadangi keliavome tik dviese, įvertinome, kad tai puikios vakarienės sąmata, todėl nusprendėme palaukti autobuso, kuris į tolimiausią kaimą nutarabanyja tik už du eurus ir su lagaminais nuslinkome į Ciao Cafe. Prisistatęs šeimininkas iš karto paklausė iš kur mes. Kai pasakiau, kad iš Lietuvos, nei nemirktelėjęs išrėžė: „it’s my favourite country!“. Ko gero, mano veido išraiška komunikavo didelę nuostabą ir nors jau įsivaizdavau, kas jį gali žavėti Lietuvoje, didelis dėdė mane nusivedė prie kompiuterio. Neklydau. Atidarė jaunų krepšininkų komandos nuotrauką. Tai buvo vietinė vaikų komanda, kuriai pats kavinės savininkas ir vadovavo. Vaikų apranga – žalia. Sakė tai gražiausia spalva, nes žalia yra Panatinaikos, Žalgirio ir Mythos alaus logotipo spalva. Va taip.

Pothia uostas, Kalymnos
Pothia uostas, Kalymnos

Iki savo kaimo važiavome kalnų serpantinais. Atsivėrė puikūs vaizdai, bet aukščio bijantiems žmonėms tikrai nerekomenduoju tokios kelionės. Kad būtų aiškiau, kokie tai keliai, pasakysiu, kad autobusas tuos 25 km važiavo valandą, pypsindamas ties kiekvienu 180 laipsnių posūkiu (tai įspėjimas priešais atvažiuojančiam transportui, nes jo visiškai nesimato, o į posūkį autobusas gali įsipaišyti tik užimdamas abi eismo juostas). Kelionė iš Lietuvos prasidėjo apie trečią valandą nakties, tad miegas buvo stipresnis už baimės jausmą. Lūžinėjau, bet spėjau pastebėti, kad net ir keletą keleivių vežančio autobuso kontrolierius neima pinigų iš pagyvenusių, netoli važiuojančių damų, o vairuotojas mielai sutinka pabūti kurjeriu ir pavežti bei perduoti kokius nors daiktus, šūkteldamas „tu man skolingas alaus“.

Emporeios kaimas, Kalymnos
Emporeios kaimas, Kalymnos

Pagaliau atvykome į šemyninį viešbutį Harry’s Paradise. Gražiame sode įkurdintame restorane radome šeimininkus. Žmona gamina, vyras aptarnauja klientus, o močiutė, tarpuose tarp lakstymų paskui išdykusį anūkėlį, rūpinasi sodu ir prirenka čia pat augančių citrinų ar špinatų restorano patiekalams. Po visą dieną trukusio bastymosi nuėjome į sodą vakarieniauti. Skanus vynas, šviežias, gardus maistas, nuo šeimininkės atkeliavęs pyragas, o nuo šeimininko – šotukas, ir tu žinai, kad dar ne kartą grįši į Graikiją.

Comments

Adrijus
Reply

Teko matyti kaip graikai atskirdę iš Kos vos per langą neišlipo iš besileidžiančio lėktuvo – taip viskas žalia ir gražu jiems buvo aplink Kauno oro uostą :)

goda
Reply

Ir apie sniegą visi jie kalba pilni susižavėjimo :)

Leave a comment

name

email (not published)

website