Your browser (Internet Explorer 7 or lower) is out of date. It has known security flaws and may not display all features of this and other websites. Learn how to update your browser.

X

Navigate / search

Kodėl neperku gerumo prekybos centre

Televizorių įsijungiu retai, gal būt dėl to kiekvieną kartą randu dėl ko nustebti. Visiems mums yra žinomas pardavimų skatinimo metodas  – pirk prekę ir padėk sergantiems, pamaitink alkstančius, paremk vargstančius. Nekyla kausimas, kodėl reikia kažką pirkti užuot tiesiog pervedus pinigus į ligoninės sąskaitą?

Čia galėtume pradėti diskusiją apie tai, kad tai tik vienas iš būdų surinkti pinigus kilniam tikslui. Deja, viskas ne taip paprasta. Tokia „labdara“ yra geras metodas vienu šūviu du zuikius nušauti. Įmonės formuoja savo įvaizdį, kaip socialiai atsakingų, o pirkėjai pirkdami ir „remdami“ patiria moralinį pasitenkinimą – juk jie padeda vėžiu sergantiems vaikams! Ir kažkur tarp eilučių lieka nepastebėta trečias tikslas – pardavimų didinimas. Kiekvienas normalus žmogus atjaučia sunkioms ligomis sergančius, todėl nedvejodamas renkasi prekę pažymėtą aitvaru ir tuoj pat patiria moralinį pasitenkinimą. Prekės, pažymėtos „labdarinais“  simboliais įgyja konkurencinį panašumą. Kad ir kaip žiauriai skambėtų – apeliavimas į kitų nelaimę yra tik dar viena priemonė padidinti pardavimus. Negi galvojate, kad didžiosios Lietuvos kompanijos ir taip negalėtų labdarai skirti cento nuo kiekvienos prakalbėtos minutės arba nupirktos prekės? Galėtų, tik matyt ne be reikalo renkasi garsiai apie tai trimituoti brangiame TV eteryje.

Be to, kaip toliau pateiktame video išdėsto Slavojus Žižekas, tokia apsimestinė labdara nesprendžia esminės problemos.

Pati aukoju, bet visada pervedu pinigus tiesiai tiems, kam reikia padėti.

Leave a comment

name

email (not published)

website