Your browser (Internet Explorer 7 or lower) is out of date. It has known security flaws and may not display all features of this and other websites. Learn how to update your browser.

X

Navigate / search

Neturistinės atostogos Graikijoje (6). Dviračiais po Kosą.

Kosas yra gana lygi sala, kalnų virtinės išsidėsčiusio tik salos šonuose, todėl ją galima puikiausiai apvažiuoti dviračiu. Nors paskutinį kartą dviračiu važinėjau vaikystėje, o šiuo metu jo iš viso neturiu, pasirašiau avantiūrai iš Tigaki nuvažiuoti iki Kos miesto ir atgal. Mano fizrukas informavo, kad visas atstumas bus tik kokie dvidešimt keli kilometrai. Po truputį numinsim, po to pasėdėsim kokioje tavernoje ant jūros kranto, pamaniau. Be to, norėjau susirasti veikiančią windsurfingo mokyklą. Pasiklausinėjome vietinių ir sužinojome, kad burlenčių sporto centras yra gretimame kaime Marmari, maždaug už 5 km. Dviračius gavome pas Nikos, tokį nedidelį, į Philą Collinsą panašų graiką, ir numynėme į Marmarį. Ryte buvo apsiniaukę, bet nenuvažiavus nei pusės kelio pradėjo kepinti saulė. Važiavome pro laukus ir sodybas, kevpėjo šienu, panašiai kaip Lietuvoje. Pagyvenusį vokiškai kalbantį hipį, nuomojantį burlentes ir mokantį buriuoti, suradome buržujiškai prabangaus viešbučio pliaže. Pasikalbėjome. Nuoma – 15 eurų valandai. Paklausiau kaip dėl pamokų? „We will give you some tips“ – atsipūtusio hipo atsakymas, suprask įeina į kainą.

Trumpam grįžome į viešbutį. Aš norėjau važiuoti vėliau, kai saulė taip nebespigins, bet mano fizruko karštis nejaudino, paklusau ir išmynėme į Kos‘ą. Važiavome gražiu keliu palei jūrą, vėliau per kaimus, pakelės tavernas, o pačiame Kos mieste jau mynėme dviratininkams skirta autostrada. Miestas judrus, čia daug turistų ir motoroleriais zujančių vietinių. Apskritai Koso saloje yra viskas, ko gali norėti išlepęs turistas iš vakarų – restoranai, įvairių tematikų barai, mini golfai, kartingai, biliardai ir t.t. Čia galima išsinuomoti tokias juokingas dvivietes transporto priemones, kaip iš filmo Mad Max arba keturračius, kuriuos vadinau „kaliekamobilais“ (nuo rusiško žodžio „kalieka“).

Prisėdome atsigerti jaukioje kavinėje ant jūros kranto. Jaučiau nuovargį, gal dėl to, kad nepratus, o gal dėl to, kad mano dviratis buvo padrožtas. Keistai barškėjo guolis, ir nors turėjo 7 pavaras, minti prieš vėją ar į nedidelį kalniuką buvo labai sunku. Fizrukas pranešė, kad pagal GPS‘o duomenis jau nuvažiavome 25 kilometrus (!?!?!?!), o dar reikės grįžti!

Minti atgal nebuvo taip smagu, skaudėjo kojas, o kartais užeidavo tokie vėjo gūsiai, kad su savo trantu visiškai negalėjau pavažiuoti. Mintyse skaičiau moralą savo antrajai pusei: išrinko blogą dviratį, o jis juk labai supranta apie dviračius, apgavo dėl kilometražo, visiškai neatsižvelgęs į mano pajėgumus, o pats tai net nesuprakaitavo! Be to, dar turiu ant bagažinės tempti kuprinę su rankšluosčiais ir kremais! Jis lyg nujausdamas važiavo tolėliau, o aš stengiausi nepaleisti į darbą liežuvio. Ką gali žinot, gal dubą duosiu ir jis turės man daryt dirbtinį kvėpavimą arba kviest medikopterį, tad geriau nesipykti. Dabar jau su pavydu žiūrėjau į pro šalį pralekiančius pensininkus tuose Mad Max mobiliuose. Save motyvavau galvodama ką šį vakarą užsisakysiu mūsų pamėgtoje tavernoje – pirmas patiekalas bus didelis, šaltas, rasotas bokalas alaus. Pagaliau grįžome į viešbutį. Fizruko duomenimis nuvažiavome 40 km. Griuvau į baseiną kryžiumi ir supratau, kad gyvensiu.

Leave a comment

name

email (not published)

website