Your browser (Internet Explorer 7 or lower) is out of date. It has known security flaws and may not display all features of this and other websites. Learn how to update your browser.

X

Navigate / search

Neturistinės atostogos Graikijoje (4). Nisyros pilis ir svetingumas.

Mandraki uoste
Mandraki uoste

Šiandien vėl ėjau į kepyklą pusryčių. Kadangi vakar priguliau siestos, atsikėliau anksti (9 val.) ir kepykloje radau didesnį asortimentą. Išsirinkau kitos rūšies duonos ir didelę spurgą su skyle viduryje. Papusryčiavome balkonėlyje ir svarstėme kuo čia užsiėmus (oras vėl ne pliažinis, buvo saulėta bet vėjuota) kai į duris pasibeldė močiutė. Užėjo į kambarį, apkabino, pakštelėjo man į abu žandus ir užsiėmė kambario tvarkymu, kuris prasidėjo nuo to, kad vazelėje pakeitė gėles ką tik nuskintomis. Kaip minėjau, ji visiškai nekalba angliškai, bet ženklais ir kažkokiais bendrai suprantamais žodžiais susišnekėjome. Papasakojau, kad vakar važiavome apžiūrėti vulkano, o ji papasakojo, kad čia gyvena visus savo 82 metus, tik prieš tai rezidavo kitame kaime ir ar tai pati yra iš šešių vaikų šeimos, ar ji pati turi šešis vaikus, nelabai supratau, bet mus iki viešbučio atvežusi Marija yra jos dukra.

Nisyros pilies liekanos
Nisyros pilies liekanos

Aplankėme pilį, tiksliau jos griuvėsius. Supratau, kad kelias į ugnikalnį buvo lyg autostrada, nes ta duobėta ir smėlėta betono danga, kuria važiavome šiandien, man kėlė kur kas didesnį siaubą. Ant kelio besivoliojantys akmenys – įprastas vaizdas, bet tie skardžiai, duobės ir 360 laipsnių posūkiai, kurių vienoje pusėje už asfalto briaunos prasidedantis status skardis, o kitoje – aštrių akmenų siena… Žodžiu, jei planuosite pasivažinėjimą po sąlą, pirmiausiai važiuokite į pilį, tuomet 12 km iki vulkano atrodys kaip trasa Vilnius-Kaunas. Nepasakyčiau, kad pilies griuvėsiai paliko įspūdį – didelių plytų labirintas, atstatytas jau šiais laikais ir tiek. Vakarykštė kelionė į ugnikalnį ir kaimus buvo daug įdomesnė. Grįždami nusprendėme pakilti į Monestery. Su pavydu pamojavau dviems pėsčiomis žygiuojantiems hipiams – jie bent jau gali būti tikri, kad nuo kalno nusileis saugiai. Monestery pasirodė beesanti maža bažnytėlė, o ne įspūdingas vienuolynas, kurį tikėjomės pamatyti, tad ilgai neužtrukome ir nusileidome į netoliese esantį Mandrakį. Čia šeimai ir draugams nupirkome lauktuvių, o sau – ledų ir gėrimų. Bevaikščiodami pajūriu pamatėme TĄ vienuolyną – jis buvo prie pat miestelio stūksančios uolos viršūnėje. Bet oras šilo, vėjas rimo, todėl patraukėme namo, link savo laukinio pliažo. Pasirodo, jį yra pamėgę nudistai. Čia vėl sutikome tą pačią pagyvenusių vokiečių porelę, tik eidami pajūriu, dėl suprantamų priežasčių, sveikintis nepuolėme, neva nepažinome iš toli.

Laisvos kiaulės
Laisvos kiaulės

Vakarėjant mintys vis labiau sukosi apie tavernas… kur eisim? Žinoma į tą, kur yra wi-fi, vadinasi – Afroditi arba Captain‘s. Spontaniškai antrą kartą atsidūrėme Afroditėje ir visa šeima (tėvas, motina ir dukra) su mumis jau sveikinosi kaip su senais pažįstamais. Dukra supratingai paklausė, ar norėsiu pusės litro vyno, bet prisiminusi savo vakar dienos laimikį – pasiėmiau tik ketvirtį. Šiandien valgysiu nedaug – tzadziki ir graikiškas salotas – juk viešbutyje turiu šviežios duonos, labai gerų alyvuogių ir puikaus sūrio. Mano šoferis nebuvo taip dietiškai nusiteikęs ir užsisakė dienos patiekalą – triušį, troškintą pomidorų padaže su mažais svogūnėliais. Sušveitėm viską. Salotų porcija man buvo per didelė, tad pasidalinau (gerai, kad vyno per daug nebuvo). Taip praėjo dar viena tobula diena, patvirtindama, kad vienas didžiausių žmogaus džiaugsmų yra skaniai pavalgyti ir kad graikų svetingumas, apie kurį daug šnekama, yra labai nuoširdus. Jį pažinti galima tik tokiose neturistinėse atostogose, „all inclusive“ pakete jo greičiausiai nerasite.

Čegevaroleris
Čegevaroleris

Leave a comment

name

email (not published)

website