Your browser (Internet Explorer 7 or lower) is out of date. It has known security flaws and may not display all features of this and other websites. Learn how to update your browser.

X

Navigate / search

Neturistinės atostogos Graikijoje (3). Nisyros ugnikalnis ir kaimai debesyse.

Iš vakaro sutarėme – pirmas atsikėlęs žygiuoja į gretimame name esančią kepyklą. Žinoma, tai buvau aš. Lauke prie viešbučio sutikau gėles sodinančią močiutę. „Room?“ paklausė ji, „room – ok“ atsakiau. Dar kažką pašnekėjom kiekviena savo kalba ir nuėjau į namą, iš kurio sklinda gardūs kvapai. Šviežia duona ir cinamonu kvepiančios kepyklos šeimininkas, kaip ir visi vyresnio amžiaus graikai, beveik visiškai nekalba angliškai, bet tai ne bėda – puikiai galima susikalbėti gestais ir kokių penkių žodžių kombinacija. Nukoviau dar šiltutėlį ilgą batoną ir dvi bandeles su feta. Diena nebuvo karšta, todėl nusprendėme, kad ji bus tinkama išvykai į ugnikalnį ir kalnuose esančius kaimus. Dvylika kilometrų į kalną vingiavome siaurais serpentinais. Man, kaip žmogui turinčiam aukščio baimę, tai buvo tam tikras išbandymas. Ant staigių posūkių suleisdavau nagus vyrui į pilvą ir nevengdavau žvygtelti jei motoroleris pasileisdavo didesniu nei 50 km/h greičiu. Kaip žinome, berniukai ilgai neišauga iš kasyčių tampymo amžiaus, ir kuo daugiau žviegi, tuo jiems linksmiau, todėl mano šoferis nevengė manęs pacypint pagazuodamas prieš kokį staigų posūkį, kas man, žmogui su lakia fantazija įvarydavo dar daugiau siaubo. Taip ir įsivaizdavau, kaip neįsipaišome į staigų posūkį ir su visu motoroleriu nulekiam nuo skardžio, arba kaip motoroleris virsta ir mes galvomis tėškiamės į aštrias uolas, ištyška smegenys… Delfi parašo, kad turistai iš Lietuvos važiavo be šalmų ir t.t.

Tokie vaizdai - Nisyros kaimų gyventojų kasdienybė.
Tokie vaizdai - Nisyros kaimų gyventojų kasdienybė.

Pirmiausia sustojome kaime Eborios. Iš čia atsivėrė puikūs vaizdai į jūrą ir salas, bet vis tiek niekaip negalėjau suprasti, kodėl žmonės sumąstė gyventi taip aukštai. Antra stotelė – ugnikalnis. Jausmas kaip kalnuose – jautiesi it mažas vabalas dideliame puode. Aplink stūkso uolienos ir smirda kaiušiniais – sieros kvapas. Tokioje vietoje galima pajausti, koks bejėgis prieš gamtą yra žmogus – užtenka jai nusičiaudėti ir nupūs mus su visomis aukštosiomis technologijomis. Netoli ugnikalnio kraterio turistams paruošta infrastruktūra – vietoje gali gauti išgerti, nusipirkti suvenyrą ir apsilankyti WC, tačiau atsirado ir tokių, kuriems labiau patiko nusičiurkšti ant netoliese esančio krūmo.

Nisyros ugnikalnio krateris.
Nisyros ugnikalnio krateris.
Nikia
Nikia

Apvažiavę kraterį užkilome į Nikia, kaimą dar vadinamą „erelio lizdas“. Kaimas kabo pačioje aukščiausioje salos vietoje, iš siaurų gatvelių matyti visas ugnikalnio krateris. Miniatiūriniame kaimelyje-lizdelyje yra net dvi tavernos ir muziejus, kuriame galima viską sužinoti apie vulkaną ir salos atsiradimą. Nikia man įsiminė kvapais, matyt buvo pietų metas. Pro langus sklido graikiška šneka ir patiekalų aromatai. Gatvės labai siauros – turbūt kaimynai viską vieni apie kitus žino, nes girdi visus šeimyninius pokalbius. Nikia labai priminė iš nuotraukų pažįstamą Santorinį. Pagalvojau, kad tokių „Santorinių“ Graikijoje labai daug, tik ne visi taip išPRinti.

Aukščiausiai saloje esantis pastatas – maža bažnytėlė. Čia pajutau nuovargį. Nors švietė saulė, vėjas buvo šaltas ir važiuodami motoroleriu džiaugėmės, kad pasiėmėme striukes. Nusileidus daugiau nei nuo pusės kalno temperatūra staigiai pasikeitė – tapo žymiai šilčiau. Po tokios kelionės serpentinais apdovanojau save stikline šalto balto vyno ir suverčiau į puodą pusę pakelio makaronų. Neturėjome nei druskos, nei prieskonių, bet po tokios dienelės makaronai su pomidorų tyre ir sūriu buvo labai skanūs! Starteris taip pat džiugino – graikiškas a la permigiano sūris, labai gardus ir puikiai tinkantis prie graikiško vyno.

Pastatas aukščiausioje Nisyros vietoje.
Pastatas aukščiausioje Nisyros vietoje.

Leave a comment

name

email (not published)

website