Your browser (Internet Explorer 7 or lower) is out of date. It has known security flaws and may not display all features of this and other websites. Learn how to update your browser.

X

Navigate / search

Neturistinės atostogos Graikijoje (1). Kelionė į Nisyros.

Kelionė prasidėjo  Vilniuje. Pusę penkių ryto (oro temperatūra +2) išvykome į Karmėlavos oro uostą. Skrydis į Kos‘ą Ryan Air asociajavosi su važiavimu Indijos traukiniu. Lėktuvas buvo pilnas atostogautojų su mažais vaikais ir didelėmis tašėmis, o kadangi mes nelinkę grūstis su masėmis, vienu metu pamaniau, kad anekdotas apie skrydį stovint gali tapti realybe. Džiaugiausi gavusi vietą prie tūlikų. „Looks like you‘re gonna get the compensation for flying standing“ mano antrajai pusei papokštavo brišitko humoro nestokojantis stiuartas, vėliau perorganizavęs vaikų išsidėstymą pagal orlaivio taisykles ir atlaisvinęs mano vyrui vietą ant sparno. Grįžęs šmaikštusis kliunkis koja sugrūdo tris lagaminus (tame tarpe ir mano) už sėdynių paskutinėje eilėje, kurias buvau užėmusi aš ir, ačiū Dievui, bevaikė porelė.  Šiek tiek pavydėjau savo antrajai pusei mano supratimu komfortiškesnės vietos, bet, pasirodė, be reikalo, mat netoliese sėdintis mažylis prikrovė pampersą, o jo mamytė, skirtingai nuo tų, kurios būriavosi eilutėje  su sauskelnėmis prie wc, nusprendė jo nekeisti viso skrydžio metu.

Po trijų valandų žviegimo ir smarvės nusileidome KOS‘e. Saulė ir maloni šiluma (gal koks +26) iš karto pakėlė nuotaiką. Iki autobuso į Kardameną, iš kurios plauksime į Nisyros salą, turėjome porą valandų, tad nusprendėme užsukti į šalia oro uosto esančią Restaurant/Cafe su pavargusia iškaba. Restoranas iš išorės kažkuo priminė Karmėlavos užeigas, iš vidaus – tarybinių laikų valgyklą. Be mūsų buvo tik vienas klientas – prie gretimo staliuko terasoje sumuštinį kramsnojo taksistas. Maitinimo įstaigos savininkas maloniai pasitiko, be abejo paklausė iš kur esame ir iš karto paminėjo „Žalgirį“ bei „Lietuvos rytą“. Sėdėjome terasoje (viduje nekvepėjo riebalais). Už tvoros nedideliame alyvuogių sode kudakavo vištos. Iš virtuvės išsliūkinusi virėja pasiskynė šviežių petražolių. Gastroenterologinio saugumo sumetimais užsisakiau sumuštinį su sūriu. Gavau didelį, skanų, įdėjo ir pomidorų. Šiek tiek pavydžiai nužvelgiau graikiškas salotas ir omletą, kuriuos greitai sutaršė mano vyras. Atsisveikinę su visa restoraną valdančia šeimyna, patraukėme į autobusą.

Kardamena šurmuliuoja tik vakarais. Garsėja barais, klubais ir triukšmingais vakarėliais.
Kardamena šurmuliuoja tik vakarais. Garsėja barais, klubais ir triukšmingais vakarėliais.

Kardmenos uoste atsidūrėme antrą valandą. Puiku, pamaniau, laivo reikės laukti tik pusvalandį (viešbučio savininkė Anna pranešė, kad laivas išplaukia 14.30). Tačiau primoje pasitaikiusioje kavinėje budėjęs padavėjas pasakė, kad laivas plauks tik ketvirtą ir pasiūlė nelaukt karštyje, o išgerti kartu su kompanija. Galvoju, gal truputį meluoja, kad jo kavinėje paliktume daugiau pinigų, bet paaiškėjo, kad tokių ketinimų storulis neturėjo. Suvartoję po drink‘ą apėjome pusę miestelio bandydami išsiaiškinti kada gi plauks laivas. Klausėme laivo dažytojo, uosto administracijos darbuotojos ir turizmo agentūroje „dirbančio“ pagiringo birto – visi pateikė skirtingas versijas. Labiausiai reikėjo tikėti uosto tarnybos informacija – reisas, anot jaunos uniformuotos graikės,  20 val., apie kitus ji nieko nežino. Tačiau dar turėjome vilčių, kad galėsime įšokti į laivą 16.30 (tai buvo antras laikas, kurį minėjo Anna).  Tokių pačių vilčių turėjo ir su mumis uoste medituojanti pagyvenusių vokiečių porelė.  Po poros valandų moterytė džiugiai pranešė, kad artėja trys laivai. Apsidairėme, bet nieko nesimatė. Gal pasirodė… bet dar po pusvalandžio horizonte jau buvo galima įžiūrėti tris mažus baltus taškus, kurie gabeno kelis šimtus turistų. Kai turistų varovai iškeltomis papkėmis išsivedė savo grupes, gerai įdegusio garsai šnekančio graiko paklausėme, ar jis plauks į salą. „Ne“, sako „šiandien jau neplauksim, plauks kitas reisas 8 valandą, bet lagaminus galite pasidėti anam laive“ ir kažką graikiškai surėkavo kito laivo komandai. Lagaminus priėmusi jauna graikė papasakojo, kad tai jos šeimos verslas. Jie turi du laivus, antras jų ir nuplukdys mus į Nisyros aštuntą valandą. Lagaminai bus saugūs – laive visą dieną būna senelis.

Graikijoje, kaip visada, žmonės neskuba ir nesinervuoja.
Graikijoje, kaip visada, žmonės neskuba ir nesinervuoja.

Atsikratę nešulių patraukėme į pliažą, kur angliškai nemokantis, bet komunikabilus diedukas išnuomavo dviejų gultų ir skėčio komplektą už du eurus. Pagaliau galėjome prigulti ir pasnausti. Nors buvo Amerikoje, Anna ir toliau rūpinosi mūsų kelione. Ryšį palaikėme žinutėmis, ji pergyveno, kad eilinį kartą buvo pakeistas laivų tvarkaraštis, o vienas laivas iš viso nebekursuoja (turbūt dėl krizės) ir pranešė, kad uoste mus pasitiks jos brolienė su juodu „Navaro truck“. Patikinau ją, kad mums viskas gerai.

Katinai, kaip tikri graikai, taip pat atsipūtę
Katinai, kaip tikri graikai, taip pat atsipūtę

Pagaliau „Captain Dimytris“ mus ir vokiečių senukus atplukdė į salą. Buvo jau sutemę, bet Annos brolienės džipą iš karto atpažinome – tai buvo vienintelis automobilis uoste. Maria mus taip pat atpažino – mes buvome vieninteliai su lagaminais. Pešdama vieną cigaretę po kitos ir nuolat atsiprašinėdama dėl savo bad English, Maria šiek tiek papasakojo apie sąlą. Sužinojome, kad Anna yra amerikietė, kuri kartu su Marijos broliu Elajas gyvena JAV ir kartą į metus atvažiuoja į salą užsiimti viešbučio reikalais. Geriausias laikas atostogauti saloje – rugsėjis, t.y. „little summer“. Maria sustojo prie savo kavinės, kad galėtume apsipirkti parduotuvėje. Čia ranką paspaudėme močiutei (Marijos ir Elajaus mamai turbūt). Parduotuvėje, kaip ir Lietuvos kaimuose, dominavo alkoholis, todėl vakarienei gavome alaus ir čipsų. Prie durų sėdėjo trys juodai apsirengusios bobutės ir kažką gliaudė. Bevažiuojant į viešbutį paskambino motorolerių nuomos punkto atstovas, sako „aš ryt būsiu labai užsiėmęs, todėl motorolerį atvarau dabar. Anna sakė jis reikalingas porai?“ ir dar pasitikslino ar pora yra „man and woman“. Maria sakė „in Nisyros, no car – big problem“. Geritai supratome, ką ji turėjo omenyje. Atstumai saloje nedideli, tačiau per dideli, kad visur galėtum nukakti pėsčiomis. Dviračiu taip pat serpantinais nenuvažiuosi, nebent turi stručio kojas ir dumples vietoje plaučių. Saloje lyg ir turėtų kursuoti maršrutiniai autobusai, bet teko matyti tik geltonus mokyklinius mikriukus.

Žvejai Kardamenoje
Žvejai Kardamenoje

Viešbutyje nebuvo nieko, nei svečių, nei darbuotojų. Lagaminus užnešė motorolerių  nuomuotojas, kambarį atrakino ta pati močiutė. Vis klausė, ar viskas mums tinka. Žinoma tiko – kambarys erdvus, jūra už 20 metrų. Močiutė parodė, kad raktas nuo pagrindinių viešbučio durų bus paliktas spynoje. Paklausiau ar reikia duris rakinti, jei išeisime, „ne, ne, tik uždarykite“ atsakymą išvertė Motoroleristas, kuris netrukus ištraukė žemėlapį ir sudarė maršrutą, kur turėtume nuvažiuoti, surašė atstumus kilometrais ir minutėmis. Apynaujis, žinomo brand‘o „People“ motoroleris stovėjo prie viešbučio durų. Teiravomės ar galime jį čia taip palikti, ir apskritai, kaip ir kur saugiai statyti motorolerį? Tokie mūsų, prie vandalizmo pratusių lietuvių, klausimai pasirodė keisti ir truputį juokingi. Sako palikti galima bet kur, tik pasiimkite raktelį. Iš tiesų, pagalvojome, kad klausinėjame nesąmonių – kur pabėgtų tas motorolerio vagis iš salos? Geriausiu atveju iki pirmo laivo, kurio kapitoną turbūt visi pažįsta.

Pagaliau likome vieni, galėjome suvartoti savo vakarienę ir nueiti į dušą. Po tokios ilgos dienos karšto vandens srovė vonioje buvo tikra palaima, o alus ir čipsai – skanūs kaip niekada. Nors Graikijoje prabuvome tik vieną dieną, jautėmės ne kaip eiliniai turistai, o kaip svečiai atvykę pas savo senus pažįstamus.

Pagaliau plaukiam į Nisyros!
Pagaliau plaukiam į Nisyros!

Comments

[...] Taip mes ir atsibeldėme. Apie skrydžio ypatumus šiomis neva pigiomis avia linijomis jau esu rašiusi. Šį kartą buvome gudresni – nepagailėjome papildomų penkiasdešimt litų ir užsikalėme [...]

Leave a comment

name

email (not published)

website